Santrauka:
Kažkada link pavasario, mačiau mėlyną uogienę viršuje
Javai, saulėtekis — niūniuoja vyturiai
Lengva, kaip užvakar diena, rytojus
Į naktį saulę uždarai
— siūbuoja miego laivą Nojus.
Ir byra, dunda smėlis
Kur spyną laikrodžio suki,
Nulenkę galvas gėlės
Pini, pini, pini
gyvenimo vainiką — ar būna banaliau?
Keistai vėl atsitiko — šaknis suleidau Tau.
Pamėlęs veide,
Tu nubrauki delčia.
Laukais paleidau dainą
Paryžiaus būdoje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2012-04-14 23:23:49
Sutinku, pabaiga banali, bet tykumoje atrandanti žiburio šviesą:]
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-14 15:49:23
Visai įdomu, tik man paskutinioji strofa truputį suvelta pasirodė...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-04-14 10:31:48
įdomu būtų išgirsti tokį niūniuojatį vyturį.
:)