Minutės per paklodę

Santrauka:
Kažkada link pavasario, mačiau mėlyną uogienę viršuje
Javai, saulėtekis — niūniuoja vyturiai
Lengva, kaip užvakar diena, rytojus
Į naktį saulę uždarai
— siūbuoja miego laivą Nojus.

Ir byra, dunda smėlis
Kur spyną laikrodžio suki,
Nulenkę galvas gėlės
Pini, pini, pini

gyvenimo vainiką — ar būna banaliau?
Keistai vėl atsitiko — šaknis suleidau Tau.

Pamėlęs veide,
Tu nubrauki delčia.
Laukais paleidau dainą
Paryžiaus būdoje.
Languota_ss

2012-04-13 23:02:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Languota_ss

Sukurta: 2012-04-14 23:23:49

Sutinku, pabaiga banali, bet tykumoje atrandanti žiburio šviesą:]

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2012-04-14 15:49:23

Visai įdomu, tik man paskutinioji strofa truputį suvelta pasirodė...

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-04-14 10:31:48

įdomu būtų išgirsti tokį niūniuojatį vyturį.
:)