Javai, saulėtekis — niūniuoja vyturiai
Lengva, kaip užvakar diena, rytojus
Į naktį saulę uždarai
— siūbuoja miego laivą Nojus.

Ir byra, dunda smėlis
Kur spyną laikrodžio suki,
Nulenkę galvas gėlės
Pini, pini, pini

gyvenimo vainiką — ar būna banaliau?
Keistai vėl atsitiko — šaknis suleidau Tau.

Pamėlęs veide,
Tu nubrauki delčia.
Laukais paleidau dainą
Paryžiaus būdoje.