Tos mintys, įkyruolės, nepalieka.
Mėnulio pilnatis iš proto varo.
Kapstausi galvoje, vis ieškau slieko.
Nuleidžiu susluoksniuotą savo garą.
Ilgu keliu, per stuburą nutiesus,
Žengiu minčių takais į savo protą.
O širdyje giliai, kur naktys vėsios,
Neliko nieko, tik jausmai kuproti.
Ištiesint? Kvaila. Vien kalnai, kemsynai...
Ir ilgesys namų jau nurašytas.
Sunku labai švytėjimą pažinus –
Gyvenimo peizažas pilkas šitas.
spika
2012-04-11 11:00:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-11 23:09:55
Ak, tos įkyruolės mintys.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-04-11 22:48:53
Įdomios mintys...
Anonimas
Sukurta: 2012-04-11 16:37:45
Gal laikina?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-04-11 12:55:25
Kapstausi galvoje, vis ieškau slieko.
:)
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-11 11:25:19
Šiaip gražus tekstas būtų, bet man asmeniškai pirmos strofos paskutinė eilutė kažkuo neskani, kai tas dažnai vartojamas posakis įsiterpia...