Į vakaro blausią šviesą
Išliesiu aš savo gėlą.
Lyg paukštis į dangų skries ji
Baltuosius sparnus iškėlus.
Į vakaro šviesią tylą,
Taip dieviškai, skaisčiai ramią,
Kalbėsiu ilgai — nebyliai,
Kaip kalba dangus į Žemę.
Kaip kalba medis į paukštį,
Kaip Saulė šnekina gėlę.
Kalbėsiu ilgai — lig auštant.
Išliesiu aš savo gėlą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-04-10 18:04:55
Gražiai išlieta gėla...