Žaviuosi naujos dienos koloritu,
Likimo seifas – vis dar užrakintas.
Nulaižo dangų tūkstantis meteoritų,
Vidurnakty nušvinta jame saulių šimtas.
Vėl, lyg ruletę, pasuku gyvenimą,
Kol ji nesustojus – viltim dar tikiu,
Susikuriu džiaugsmą – tikrą, ar menamą
Ir vien už buvimą pasaulį myliu.
Nėra jau svarbu, kokį skaičių išrinks
Sustojus ruletė. Tai nieko nereikš.
Skausmams mano širdį viltis užrakins,
Kas buvo – pražuvo. Juk viskas praeis.
Žaviuos kiekvienos dienos koloritu,
O dangų raižo tūkstantis meteoritų...
Liepa
2012-04-07 00:55:29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-04-07 23:57:42
Ačiū visiems :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-04-07 21:30:32
„Vidurnakty nušvinta jame saulių šimtas.“ ir „Ir vien už buvimą pasaulį myliu.“ patiko labiausiai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-04-07 17:40:41
optimistinis, tikrai- kas buvo , pražuvo...viskas , kas geriausia -dar laukia priešaky...
Ritmas ir rimas kai kus kliūva( 2-as ir 3-ias posmeliai)
Anonimas
Sukurta: 2012-04-07 09:59:50
niau :),
skambteli mokykliskai, zeng zingsni platu, kad maziau nuplestum batu, is tos serijos :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-07 09:33:52
Patiko, ypač „vien už buvimą pasaulį myliu“