Žaviuosi naujos dienos koloritu,
Likimo seifas – vis dar užrakintas.
Nulaižo dangų tūkstantis meteoritų,
Vidurnakty nušvinta jame saulių šimtas.

Vėl, lyg ruletę, pasuku gyvenimą,
Kol ji nesustojus – viltim dar tikiu,
Susikuriu džiaugsmą – tikrą, ar menamą
Ir vien už buvimą pasaulį myliu.

Nėra jau svarbu, kokį skaičių išrinks
Sustojus ruletė. Tai nieko nereikš.
Skausmams mano širdį viltis užrakins,
Kas buvo – pražuvo. Juk viskas praeis.

Žaviuos kiekvienos dienos koloritu,
O dangų raižo tūkstantis meteoritų...