Apakus aš nuo tavo ežerų
Paklydus tavo paryčio miglose
Apgirtus nuo birželio vakarų
Nuogumą vien tik samanom dengiuosi.
Vėl susipynus gijose plaukų
Aš gluosnių šukomis pasitikėsiu,
Pabraidžius tavo toliuose lankų
Tavęs išlaukus priebuty stovėsiu.
Tavęs ilgėsis mano ežerai
Ir mano upės be tavęs išdžius,
Žadėjai man sugrįžti čia tikrai
Bet vėjas pavogė seniai žodžius...
Liepa
2012-04-06 00:02:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-04-06 23:00:27
Miela Renata, nemanau, kad reikėtų taip reaguoti į kiekvieną kažką primenantį žodžių junginį - juk tai tik du žodžiai, kurie gali pasitaikyti daug kur :)
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-06 12:41:27
Iš tiesų, tas tikrai ir seniai dirbtinokai atrodo... O šiaip gražus šio teksto jausmas, gražus :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-04-06 08:18:37
Du pirmi posmai tiko iš karto. Trečiame užkliuvo „tikrai" ir nereikalingas „seniai".
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-04-06 00:53:47
Man tai maloniau skaityti su skyrybos ženklais, tuo labiau, kad vietomis sudėti ir taškai , ir kableliai.
Ak, tas vėjas vagis...