Apakus aš nuo tavo ežerų
Paklydus tavo paryčio miglose
Apgirtus nuo birželio vakarų
Nuogumą vien tik samanom dengiuosi.
Vėl susipynus gijose plaukų
Aš gluosnių šukomis pasitikėsiu,
Pabraidžius tavo toliuose lankų
Tavęs išlaukus priebuty stovėsiu.
Tavęs ilgėsis mano ežerai
Ir mano upės be tavęs išdžius,
Žadėjai man sugrįžti čia tikrai
Bet vėjas pavogė seniai žodžius...