Tik į priekį, į priekį —
Nė žingsnelio atgal.
Laiko bėgiais vis rieda
Ir sustoti negal.
Toks orus, toks bejausmis,
Kaip valdovas visų.
Rodos, saulė jo klauso,
Jam ir aš paklūstu.
Pažiūriu ir matau,
Kada keltis, miegot,
Eit truputį lėčiau
Ar galiu pavėluot.
Po kruopelę, po žingsnį —
Pilną ratą dienų.
Žiemos, vasaros dingsta,
Su jom metai kartu.
Padejuojam — per greitai,
Suk ramiau ratukus,
O jis eina kaip ėjęs
Ir nežiūri į mus.
Rodos, imtum, išmestum,
Gal pamirštum net jį,
Tik žinai — viskas veltui —
Sustabdyt negali.
Be švytuoklės, spyruoklės,
Net rodyklių smailų
Laikas eina ir eina
Begalybės keliu.
Senas laikrodis tiksi,
Kalba dūžiais nakčia:
Atėjai, bet neliksi,
Nors ir gera tau čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-04-05 18:54:45
Mėgstu laikrodžius )
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-04-05 14:50:24
eina laikas tik į priekį...nieko negali pakeisti...nebent užsišaldyti ir vėl prabusti kitame šimtmetyje....(fantastika)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-05 13:48:49
Gražu apie tą seną laikrodį. Patiko.
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2012-04-05 12:59:45
Būna metas, kai rodykles pasukiojam ir atgal. Oi, kaip nemyliu to meto. Apie tą jau rašiau viename kūrinėlyje tarmiškai. Geriau jau tik - tak ir vis kaip reikėtų - tik į pirmyn. :)