Senas laikrodis
Tik į priekį, į priekį —
Nė žingsnelio atgal.
Laiko bėgiais vis rieda
Ir sustoti negal.
Toks orus, toks bejausmis,
Kaip valdovas visų.
Rodos, saulė jo klauso,
Jam ir aš paklūstu.
Pažiūriu ir matau,
Kada keltis, miegot,
Eit truputį lėčiau
Ar galiu pavėluot.
Po kruopelę, po žingsnį —
Pilną ratą dienų.
Žiemos, vasaros dingsta,
Su jom metai kartu.
Padejuojam — per greitai,
Suk ramiau ratukus,
O jis eina kaip ėjęs
Ir nežiūri į mus.
Rodos, imtum, išmestum,
Gal pamirštum net jį,
Tik žinai — viskas veltui —
Sustabdyt negali.
Be švytuoklės, spyruoklės,
Net rodyklių smailų
Laikas eina ir eina
Begalybės keliu.
Senas laikrodis tiksi,
Kalba dūžiais nakčia:
Atėjai, bet neliksi,
Nors ir gera tau čia.