Juk kartais būna taip,
Kad neviltis užklysta.
Nors ir nelaukiam jos,
Tačiau šiek tiek pažįstam.
Juk kartais būna taip –
Iš rankų viskas slysta.
Ką bebandai lipdyt
Išsprūsta ir iškrypsta.
Juk kartais būna taip,
Kad rodosi pravirksi,
Sprendimo nerandi,
O laikas tirpsta, tiksi.
Belieka patikėt, kad
Laikas savo darbą
Atliks ir išgaruos
Šios būsenos be vargo.
Nurimt ir patikėt.
Kūrėjui atiduoti,
Tuos rūpesčius karčius,
Kurie trukdo kvėpuoti.
Dar kartą sau primint,
Kad viskas juk praeina –
Geri laikai, prasti laikai –
Belieka tiktai dainos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-04-03 22:23:00
Taip, dainos nuo seno lydi žmones:darbuose, liūdesy, praradimuose ir jausmuose
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-04-03 20:19:43
O kai sako: " NIEKADA tau, žalty, nedovanuosiu", galima netikėti? Praeis tas pyktis?
:)
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-03 16:36:22
Taip sulipdytas tekstas, kad skaitydama nejaučiu tos nevilties, kuri turėtų būti išgyvenama...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-03 12:34:23
Labai dainingai lieka dainos.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-03 12:03:10
vadinasi - lieka daug...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-04-03 10:40:26
...belieka tiktai dainos. Prasmingas palikimas!
Anonimas
Sukurta: 2012-04-03 10:15:29
Man norėjosi niūniuoti... Dainingi jausmai.