Juk kartais būna taip,
Kad neviltis užklysta.
Nors ir nelaukiam jos,
Tačiau šiek tiek pažįstam.

Juk kartais būna taip –
Iš rankų viskas slysta.
Ką bebandai lipdyt
Išsprūsta ir iškrypsta.

Juk kartais būna taip,
Kad rodosi pravirksi,
Sprendimo nerandi,
O laikas tirpsta, tiksi.

Belieka patikėt, kad
Laikas savo darbą
Atliks ir išgaruos
Šios būsenos be vargo.

Nurimt ir patikėt.
Kūrėjui atiduoti,
Tuos rūpesčius karčius,
Kurie trukdo kvėpuoti.

Dar kartą sau primint,
Kad viskas juk praeina –
Geri laikai, prasti laikai –
Belieka tiktai dainos.