6
Link
Bet kad mirtį kas
nešiotus savyje taip švelniai, — vis
dar pirm gyvenimo nešiotųs ir neširstų,—
tai neaprašoma.
R. M. Rilke „Duino elegijos“
jau link amžinų sutemų
per grūstis debesų akmenų
įsikibęs vilties išeinu
iš namų iš namų iš namų
į ten nėra kelio nėr tako
vien tyla kurti apakus
karšta malda joje išsekus
vien abejingų žodžių raktas
viltis žadėjo didžią šventę
prisikėlimą amžinybę
mano žvaigždė į tamsą krenta
o ledas širdį replėm gnybia
nuo pirmo klyksmo menko
savyje švelniausiai ją nešu
akimirkas vien rinkti tenka
lig paskutinio sudievu
žvilgsnyje dar spindi ašara
nespėjusi per skruostą nusiristi
į tamsą brendu be atsako
link tėvelio gintarinio tako
kuris sapne sutvisko ryškiai
Ražas
2012-03-31 10:35:45
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-31 18:04:56
Man kaip tik gerai toks rimavimas — kai visame eilėrašty naudojamas veinas vienintelis būdas, ne taip įdomu.
Savotiškas tekstas.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-03-31 14:47:56
Pirmų dviejų ir trijų paskutinių posmų skirtingas rimavimas, manau, nebuvo būtinas.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-03-31 13:11:07
Įdomiai šis Jūsų ciklas tęsiasi... Vėl vietomis stringa truputį rimas, kai kurioms strofoms dar trūksta sutvarkymo. "lik paskutinio sudievu" - tai suprantu, kad norima pasakyti "ligi", o tada reikėtų rašyti "lig". Šitą, Jums leidus, pataisysiu :)
Visumoje man patinka filosofiniai, su klasika besikalbantys tekstai :)