Santrauka:
Visiems visuomenės priešams ieškantiems namų.
Savo prieblandos šalį kiekvienas turi.
Kasnakt patekant tamsos mėnuliui
nusimeta visus rūbus, kaukėtus veidus
ir nuogi blausioj šviesoj jo maudos.
Lyg iš knygos vienos išplėšti lapai
blaškomes valioje permainų vėjo.
Ar kada susitiksim, jau nebežinau-
Visų pranašų galvos nuriedėjo.
Tartum grandinėm sukaustytos kojos,
išdžiūvęs vandenynas sielos it vilkas
sužeistas kaukia ir nepaliauja vaitojęs...
Kelias namo vienatvėj daros per ilgas.
Todėl kaip visuomenės priešas ilgiuos
mistinės prieglobsčio šalies, vadinamos namais.
Diena iš dienos lyg daigas į prieblandą stiebiuos,
Kol Visuotinė Šviesa nepavertė manęs pelenais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-03-30 21:35:10
Tekstas turi pagrindinę mintį, bet poezijos čia nėra. Kur metaforų slaptis, kur poetinio kūrinio eufonija?
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2012-03-30 10:55:19
siūlė>> čia "kaukėtas veidas" kilo iš to, kad žmogus pasak psichologų turi tarsi daug veidų, daug vaidmenų kasdieniniame gyvenime ir kaukė taip suaugusi su veidu, kad tampa veidu. Nusimetus kaukėtą veidą, tampi grynuoju savimi. O dėl metaforų pateikimo, ačiū, atsižvelgsiu į pastabas:)
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2012-03-29 23:22:13
Po galais, jeigu žmogus reiškia jausmus paprastai- jis tiesmukas ir nepoetiškas, jeigu sudėtingai, tai per daug nesuprantamas. Man atrodo kritikai patys neapsisprendžia su vertinimo sistema. :)
Visi mes kartais esame visuomenės priešai kai atsiduriame priešiškoje aplinkoje (darbe, mokykloje, namie, santykiuose ir t.t.)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-29 20:35:16
Visuotinė Šviesa ... visuomenės priešai - kas per sociologinė terminologija...
o lieka neaišku apie ką kalbama,
jausmus reiškit paprasčiau , jums pačiam (-iai) palengvės, kai įvardinsit aiškiai , kas jus neramina