basa svajonė – mana religija, Tikiu,
dar nepalaidojau melsvų žiemos sapnų,
žemai nusilenkiu Gyvenimui ir Tau,
pasauli, dėl liūdesio Tave apkabinau,
nes mano venomis tekėjo begalė jausmų,
nejučiomis sroveno link širdies gelmių,
mes Buvom ten, kur Esam, ir nebeliko ateities,
kas kaltas, kad nuoga skendau nebūtyje Nakties
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-04-13 00:47:41
Man tarsi užtektų tik dviejų pirmų eilučių. Svariai ir viltingai būtų.
Vartotojas (-a): laiptinė į dangų
Sukurta: 2012-03-26 23:24:37
galbūt išties didžiųjų raidžių kiek per daug. bet jos tam ir skirtos, kad išskirtų svarbiausius žodelius, nes jų reikšmė didžiausia. o tema... hm, ja rašyti kol kas lengviausia, nors ir ne viskas tikra.
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2012-03-25 23:20:40
hm, jaučiasi, kad nori pateikti savo idėjas kažkaip įmantriai, tačiau vargu, ar tokia raiška teisinga, kai patirties stokojama. Skaičiau ir keleta kitų tavo kūrinėlių, tematika - nelaiminga meilė, liūdesys ir pan., o dar tos venos... viskas labai monochroniška. Priskirčiau paaugliškai moksleivių kūrybai.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-03-25 23:19:49
basa svajonė - šviesi vilionė(sunki kelionė) ar dar kaip kitaip...Nepatinka religija... Bet įdomu.