basa svajonė – mana religija, Tikiu,
dar nepalaidojau melsvų žiemos sapnų,
žemai nusilenkiu Gyvenimui ir Tau,
pasauli, dėl liūdesio Tave apkabinau,
nes mano venomis tekėjo begalė jausmų,
nejučiomis sroveno link širdies gelmių,
mes Buvom ten, kur Esam, ir nebeliko ateities,
kas kaltas, kad nuoga skendau nebūtyje Nakties