Medžiai kaip žmonės

Medžiai kaip žmonės, o žmonės — kaip medžiai —
Auga, žaliuoja, pražyla.
Savo viršūnes į saulę vis kelia,
Nuo metų pavargsta, nusvyra.

Medžiai kaip žmonės — pavasario laukia,
Gležna viltimi prasiskleidžia.
Kas vėją, kas sūnų sugrįžti šaukia,
Lietaus karštą dieną vis geidžia.

Ir žmonės kaip medžiai žemę pamilsta,
Įauga į juodą dirvoną.
Dėl žemės gyvena, dėl jos ir numiršta,
Kasdienę augindami duoną.

Jeigu žmonės tvirti, jei audroj nepalūžta,
Tai todėl, kad į medį panašūs.
Gal gyvenime beržu ar net ąžuolu būta,
O gal liepų žydėjimu gražūs.
skroblas

2012-03-25 11:00:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): lūpdažis

Sukurta: 2012-03-29 16:37:21

Graži paletė susidaro skaitant: pradžioje žaliuoja, trečioje strofoje eina pilkyn, tamsyn, o pasibaigia liepų žydėjimu...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-03-25 23:21:28

Puikus palyginimas...medžiai kaip žmonės...O juk tai tiesa

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-03-25 11:25:31

Jausmingas artumos palyginimas.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2012-03-25 11:03:02

Į savo puslapėlį įkėliau ir iliustraciją "Medžiai kaip žmonės".