Medžiai kaip žmonės, o žmonės — kaip medžiai —
Auga, žaliuoja, pražyla.
Savo viršūnes į saulę vis kelia,
Nuo metų pavargsta, nusvyra.
Medžiai kaip žmonės — pavasario laukia,
Gležna viltimi prasiskleidžia.
Kas vėją, kas sūnų sugrįžti šaukia,
Lietaus karštą dieną vis geidžia.
Ir žmonės kaip medžiai žemę pamilsta,
Įauga į juodą dirvoną.
Dėl žemės gyvena, dėl jos ir numiršta,
Kasdienę augindami duoną.
Jeigu žmonės tvirti, jei audroj nepalūžta,
Tai todėl, kad į medį panašūs.
Gal gyvenime beržu ar net ąžuolu būta,
O gal liepų žydėjimu gražūs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2012-03-29 16:37:21
Graži paletė susidaro skaitant: pradžioje žaliuoja, trečioje strofoje eina pilkyn, tamsyn, o pasibaigia liepų žydėjimu...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-25 23:21:28
Puikus palyginimas...medžiai kaip žmonės...O juk tai tiesa
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-03-25 11:25:31
Jausmingas artumos palyginimas.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-03-25 11:03:02
Į savo puslapėlį įkėliau ir iliustraciją "Medžiai kaip žmonės".