Nenustok, bet kai užmiesčio bėgiai
surenka lietingas monotonijas,
o jau paliktos vakarykščių šešėlių užuominos
išsiurbia iš kūno žvaigždes,
tuomet spindi tik akimis ir priverstas judėti,
keturiom liesti drėgnas trinkeles,
kad užsivilkdamas trintį vėl imtum žibėti,
tada matys tave, o flirtuojančios naktys
nejučiom įslinks pro pridengtus langus...
kad ir kiek, nepabėgsi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-23 18:12:16
Srautas.
Yra įdomių vietų. Kad ir „vakarykščių šešėlių užuominos/ išsiurbia iš kūno žvaigždes“
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-03-23 17:17:06
Galbūt čia kažko siekiama, kad visas tekstas parašomas kaip vienas sakinys, bet kažkaip sunkoka jį, kaip vieną sakinį, perskaityti vienu ypu. Visko labai daug jame. Pradžia yra žavi, bet antrojoje teksto pusėje daugokai painiavos.