kai nurimęs vėjas
už kampo laukia eilės
energingam šokio gūsiui,
vėliavų stiebų vienatvėje
prie kojų tyliai prigludusios šokėjos
tankiom akių šluotelėm
pridengia savo ir tavo sūrumą,
kad suskambus pirmoms natoms
atlošta galva šypsotųsi
dangaus avelėms ir išganytojui.
žinok, tavo vieta čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-05-02 15:48:13
:) - labai, labai... tik, su ta vieta - sunku kartais būna... - taikliai, jautriai, nepaprastai skoninga (ne literatūriniu išsireiškimu - kitoks šiuo metu neįšoko :) )
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-03-30 10:40:25
o tai ko jiems maištauti???
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-03-26 16:41:10
Labai švelnus maištas, avelių nuolankumo :)
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-03-23 17:55:42
Gražu... Tiesiog gražu :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-22 13:01:25
kai rimsta vėjas...