Santrauka:
Eilius ne apie jaunystės svajas ar pirmos ar antros (gal didesnės) meilės pėdsakus... (skaptuojamos raidės minimos tik todėl, nes tai beveik įprasta, jei kalbame apie medį :) ). Turėjau ir aš kažkada mano medį, kurį lankydavau ir semdavausi jėgų, kalbėdavausi su juo... nebepamenu, kas tai per medis buvo, žinau tik, kad didelis ir stiprus... Tiesiog prisiminiau jį. Matyt, pagonybės dvasia kažkur dar tvyro... pasiilgau jo tiesiog. Būtent jo. Kiti medžiai gražūs, galima būtų kalbėtis, tačiau jie ne TAS medis... tikiuosi, jis manęs taip pat nepamiršo? :) - toks emocionalus nuklydimas. Gal kiek per greitas, neišmąstytas proveržis, tačiau visuomet taip su manimi: minčių užfiksavimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-04-01 17:59:49
mintimis apsikeitę...per eilėraštį...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-03-23 07:49:00
mintimis apsikeitus
tyloj
mano raidės juk liko
nepalietę
širdies
neįskaudinę
Išliko ir viską apsakė šie žodžiai. Taip tikra ir gyvybinga apie tai, kas šventa.
P.S. Pavadinime graži poezija.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-03-22 08:37:17
...užburia betarpiškumas ir šiluma žodžių iš širdies...Jūsų nuostabus gamtos pajautimas ir jaudina ir verčia giliai susimąsyti...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-21 22:50:47
rankomis lietėme
tik
aš liečiau..
nepalietę širdies... – kiek užkliuvo kartojimasis, o prisiminimai šilti...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-03-21 13:15:29
Va, pirmiausiai atsilieps visi medžiai:)
Vietomis man dar trūksta erdvės. Taip giliai viskas įspausta.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-03-21 12:39:30
... :)