Santrauka:
Iš ciklo ,,Prie Van Gogo drobių\'\' / Van Gogh - Portrait of Doctor Gachet /
Žemę įsupę žvaigždynų sodai --
Tavo pasaulis – žmogaus širdis --
Rusmenė žydi, o tu atrodai
Žieduos gyvybės paskendęs vis.
Vaduoti žmogų iš skausmo lauko --
Jame tu atkaklus karys --
Būties gelmė ant vėjo plauko --
Tu dieviškas galias turįs,
Bet tik žmogus, žmogų pažinęs
Iki neuronų ataugų --
Ak, koks saldus gyvybės vynas
Ir kaip prarasti jį nesaugu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-05-15 12:30:27
/Būties gelmė ant vėjo plauko --/ labai
....ir visas kūrinys nuostabus.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-18 17:31:28
nors niauronų ataugos gal ir poezija, bet be jų gal būtų jos dar daugiau, pagalvojo ir bambalinis...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-03-21 12:36:07
Bet tik žmogus, žmogų pažinęs
Iki neuronų ataugų --
Ak, koks saldus gyvybės vynas
Ir kaip prarasti jį nesaugu...
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-03-21 11:32:54
Gražu... Man gal tik ketvirtos strofos pirma eilutė kiek kliūva. Dėl kirčių gar geriau skambėtų "Bet tik žmogus pažinęs žmogų", bet tada nebebūtų išlaikytas tas rimavimas, kuris yra ankstesnėse strofose :) Bet šiaip labai gražus darbas :) Gal šitas Jūsų per pastarąsias tris dienas man netgi labiausiai patiko :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-03-21 09:40:31
Paprastai neuronas turi kūną (soma) su branduoliu ir keletą ilgų ataugų. Šios ataugos dalyvauja perduodant nervinį impulsą iš vieno neurono į kitą - man tai irgi poezija...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-03-21 09:30:17
Žemę įsupę žvaigždynų sodai -labai labai:)
Gražus eiliukas, tik man neuronų ataugos užkliuvo...