Dar tikiu tavimi
Moterie iš sušaudyto laiko
Mano kūnas pakibęs
Tarp
ir arba
ne.
Per kartas sukauptuosius
Ąsočius nebėr kam išlaistyt,
Miręs Dievas vėl kuria
Rytojų pradžias.
Kas išliks amžinybei,
Dar niekam neaišku.
Svyra džiūstančio medžio
Šaka.
Paminklėja nokinamas
Vaisius.
Krenta žemėn
Per širdį ir įsčių
Sopulių kalavijus
Sutraiško.
Skaudžiai vygė linguoja kampe.
Muzikinė dėžute palėpėj pabunda
Paslėpta aukštutiniam vaikystės lange.
Ir žmogus, kurs negims,
Stoja nuogas ir aiškus.
Miręs medis palangėje
Dangų supjausto
Bekrauje ranka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-03-27 17:00:52
Čia įdomu ir gal ne kiekvienam... sukramtyt tiek poprasmių... (O dar ir ženklus reik pačiam susidėti...) Gero polėkio.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-03-21 07:48:07
Giliai. Viduriukas kiek strigo skaitant.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-20 22:29:03
stipru, geri vaizdiniai ir lengvai skaitosi
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-03-20 22:22:43
Čia tiek gilių vaizdinių!
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-03-20 18:33:25
Duoda mintims peno:))
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2012-03-20 17:45:39
post-apokalipsinė iliustracija, ganėtinai žavu .
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-03-20 15:47:01
Laiko pjūvis su visomis priklausančiomis detalėmis. Vaizdinga.