Baisiai toli žemes pakraštys,
Nenuveisma grait, a gal ir nigdį,
Keisis metai, būsma senesni,
Savą laimes troškulį ažmigdį.
Suksis laikas, žeme apvali,
Debesys apraišias mūsų pėdas,
Kai privargį būsma ir žili,
Pa medžiu gyvenimą susėdį.
Paskalbėsma, aisma vėl talyn,
Vėl gilyn unt savujį likimų,
Kol da žingsniai insispaus kely,
Kol girdėsma ašaras plakimų.
Kol pedom inaugsma akmenin
Ir atšals padungę ūkanota.
Būsima tylūs, būsma svetimi,
Tan pačian kalnalin nugedoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-19 22:49:40
pritariu rimipimi- puikūs paskutiniai akordai...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-03-19 22:44:58
nu je, - būsma visi kalnelin nugedoti- tikra teisybę...
Anonimas
Sukurta: 2012-03-19 20:21:22
Debesys apraišias mūsų pėdas... Nu ir teisybe, kai ratu ait atsbosta:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-03-19 18:34:21
Bais markatna
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-03-19 17:03:22
i liūdns, bet tai i tiesa. :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-19 16:15:03
Kol pedom inaugsma akmenin
Ir atšals padungę ūkanota.
Būsima tylūs, būsma svetimi,
Tan pačian kalnalin nugedoti.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-03-19 12:11:11
Gražiai tarmiškai apie tū gyvenimo kelaly
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-19 11:45:49
sava čėsa brunginkiam
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-03-19 11:16:49
Tikrai ir gražu ir stipru...ir taip tikra
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2012-03-19 11:13:12
Bais gražu, ale kal teip markatnai pavasaria čėsi :)