Santrauka:
Pavasaris atėjo, vakar jau pekiolika laipsnių šilumos buvo, net nesinorėjo vidun eiti...
Saulė pirmais spinduliais
stogo ledokšnius sušildė,
cik, cak – cik, cak– cik, cak
varveklių klavyrai netyla.
Nuo oro gaivumo apsvaigę,
žvirbliai kiemo balutėse šoka,
katinas, akį primerkęs, juos stebi,
saldžiai, pastogėje murkia.
Čyru, vyru – pavasaris,
vieversio daina nenutyla,
jauną ir seną pažadina,
užburia širdį kiekvieną.
Tolumon į laukus pažvelgus
rūkais sniego dvasios pakyla,
langus plačiau tik atverki,
įsileiski melodiją tyrą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-03-31 18:24:27
uoj - sniego dvasios. Gera metafora. :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-03-30 15:48:19
Erdvūs pavasario horizontai ir mielos jo smulkmenėlės
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-18 23:11:44
šviesus ,ilgai lauktas ...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-18 20:23:50
Varveklių klavyras čia įdomiausias.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-03-18 12:39:17
tyrą gal? Gražu :)