Santrauka:
Žiemgalių tarme
Pavasaria ors kvep jau žibuoklom,
Beržai išlaide pumpurus žalius.
Virš lauką arimą čiren veversiuks,
Sava giesmialą tėviškei skir.
Bėg vė į tolį upiala vingiuota –
Ladai ištirpa Žiemgalos žemėj.
Išdrožiau vaidilą su žalčia karūna,
Kad užderėtų žemkenčia grūds.
Kad vė tas kelalis namo parviastu:
pro kaima ulyčią, kryžių, kapus.
Motinos akys švieč kaip ugniala,
ant slanksčia sutink
–
ir vėlei išlydž...
Medis
2012-03-18 09:42:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-03-21 22:43:18
O čia gi atradau kažką labai panašaus į savo krašto tarmę!
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-03-20 17:41:08
Ech... kaip gera, kad dar yra tekstų, kur yra ryšys su žeme ir gyvybė... Tas ryšys eina per visur, tiek per tarmę, tiek per tai, kas ir kaip rašoma :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-03-20 00:47:00
Labai....
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-03-19 11:33:46
trumpai - drūtai...kas esmėj širdies
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-03-19 11:10:45
Taip ir pakvipo pavasariu :-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-03-18 13:31:32
Tarmė labai jaukiai sugyvina. Ir matosi gražiai, ir girdisi nušvitęs pavasaris su gaiviais lūkesčiais:)
Anonimas
Sukurta: 2012-03-18 12:57:40
Labai nuotaikingas, o kaip tik perskaičiau pažiūrėjusi ledų sangrūdas Panemunėje )
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-03-18 12:40:51
Gražu ir pagirtina tarmiškai :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-18 11:24:38
Pirmasis posmas nebūtinas manau :) įdomiausia vietą ta su išdrožinėjimu. Patinka man žalčiai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-18 10:13:02
gyvas pavasaris, su motulės meile