Ant šerkšno siūlo pasikorė
Sena žiema ir jos pamėklė Morė.
Vėl ilgą žiemą laukiau, kad užgrotų
Vilkai Mėnuliui, palikti už grotų.
Dar vakar rytą – po šventų rarotų –
Girgždėjo sniegas iš po ratų.
Vilkų staugimas lyg fanfaros
Verdiktą griežtą žiemai daro.
Išlindo pro Mėnulį mėnuo kovo –
Dėl jo dar vyksta aršios kovos,
Ir debesis juodus per dangų varo
Žiema, pabėgusi iš šalčio dvaro.
Bet atsigėrusi karštos kavos
Nusprendžia pasiduoti be kovos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-17 22:56:48
Na ir tegul garuoja žiema...Smagiai...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-03-17 20:16:32
Na va... Nuo nekarštos kavos dar būtų atsigavusi, o dabar... išgaravo. :)
Anonimas
Sukurta: 2012-03-17 19:41:41
Savotiškas ) toks gal šiek tiek makabriškas, bet žavus )
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-17 19:35:21
Ačiū :)