Pavasaris dangų atvėrė
Taip mėlyną, šviesų ir gilų,
Sniegus ir sužvarbusį vėją
Namolio į Šiaurę išvijo.
Padangių takais skrenda gervės,
Šį kartą ne ilgesiu klykia,
Prieš akis verias gimtosios erdvės,
Plačios pievos ir lizdas palikęs.
Ant lazdyno gelsvi žirginėliai
Nuo viršūnės į žemę vis žvelgia –
Gal pražydo ten pirmosios gėlės,
Gal žibuoklių žiedai atsimerkia?
Pavasaris dangų atvėrė
Taip mėlyną, šviesų ir gilų,
Kvailutė širdis neištvėrė -
Uždainavo, į mėlį pakilo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-03-18 12:43:34
Oi kaip gražiai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-17 22:49:36
net dainuoti norisi...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-03-17 20:20:25
Pavasaris dangų atvėrė
Taip mėlyną, šviesų ir gilų,
Atlapojo pavasaris dangų ir poeto širdį... eilėms...
Anonimas
Sukurta: 2012-03-17 19:38:08
Puikus jausmas )
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-03-17 19:11:58
Puiku, kada pavasariais širdis dainuoja:))
Anonimas
Sukurta: 2012-03-17 16:10:40
:))))
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-03-17 14:06:46
Į puslapėlį įkėliau ir nuotraukėlę.