Sergu akmenlige... Nepraeinu pro akmenį,
Jo neprakalbinusi, jam nenusilenkus.
Renku, kilnoju, sudedu į atmintį,
Jei jo nepakeliu — nuglostau rankom.
Pavargusi dažnai prisėdu ant akmens,
Abu viens kitą išklausome be žodžių.
Pavydžiu pastovumo ir kantrybės jam,
Nevystančio, negęstančio jo grožio.
Akmenligė — sunki ir nepagydoma,
Bet aš nuo jos galbūt nemirsiu...
Nuėjusi savo kelelio atkarpą,
Tiesiog į pilką akmenį pavirsiu.
Žemė kilnos, dangus aukos mane,
Saulelė grūdins, laikas plaks ir baus.
Kažkas gal pasilenks, pro šalį eidamas,
Paglostys, parymos, kažko paklaus...
Akmenligė — sunki ir nepagydoma,
Bet aš nuo jos tikrai nemirsiu —
Galukely pavargusi suklupsiu prie akmens,
Rankas uždėsiu — pilku akmeniu atgimsiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-16 17:18:46
as tempiu i sodyba akmenis irgi, mes visi ligoniai;)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-03-16 14:13:27
Man patiko nuo pirmo iki penkto posmelio. Tačiau penktasis posmas - išvada [ar reziume]- kažkaip tą poetinį nusiteikimą suprastina. Tai mano subjektyvi nuomonė. Tarp kitko Maironis irgi mėgo paskutiniam posme reziumuot.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-03-16 11:48:20
Man regis, pusė lietuvių ,,serga" šia liga, būtų geriau, kad susirgtų dar daugiau.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-03-16 11:11:03
Oi. Mes sergam ta pačia liga.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-03-16 10:54:07
Gražiai,įtaigiai.
O akmenligė pagydoma-man išpjovė akmenį iš inksto ir gerai,tik,deja, užaugo tulžyje. Nešioju,tegu tūno...