Santrauka:
Šitą eilėraštį parašiau jau senokai, jis skirtas konkursui, bet nepublikavau (savo žodžio negaliu laužyti). Lyrikos čia matau mažai, nors konkurso reikalavimus ir atitinka. Tai veikiau linksma dainelė, o ne tai, ko tikėjosi konkurso rengėjai.
Atvargau aš devynias savaites,
O galbūt net devynis metus...
Devyni – šitą skaičių suskaitė
Sena ragana maro metu.
Kai varlės pakramsnojusi kaulus
Bei pasmilkiusi drignių lapus,
Ji pasakė – paliksi tu kiauras,
Nes pilni tik aplinkui tebus.
Pildės raganos žodžiai – juk burtai...
Prakaitavo man nuolat kulnai –
Jei einu – visi stebis – na, kur tu?
Jei sustoju – ką veiksi tenai?
Ir devynias savaites atvargęs,
O galbūt net devynis metus,
Nusispjoviau ant lubų, nes gal gi
Nunešiojau prakeiktus batus?
Iš tikrųjų... Einu tik tai tiesiai,
Nors į dangų – ne priekin žiūriu.
Tik girdžiu dantim senė kaip griežia,
Nes... dabar eilėmis aš buriu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2012-03-20 23:51:22
Nors į dangų - ne priekin žiūriu...visada pritarsiu Tavo kūrybai, nes, kad ir kaip tai atrodytų nerimta...kažkas slypi, visada kažką rasi :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-03-20 01:07:04
paėmė juokas! :) :) :) po visų eilių skaitynmo (Jūsų, po pertraukėlės - teko prabėgti) - pabaiga (šis) - tiesiog viską sudėliojo į vietas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-03-15 20:22:25
Oi, kaip šiurpulingai... Ir raganiškų ritualų yra.
Pavasarį stenkis būt nuo raganų toliau, arčiau raganaičių... ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-14 22:25:50
Smagus pakvailiojimas, kuriame yra to cinkelio...Dėkui, pakėlėt nuotaiką...
Anonimas
Sukurta: 2012-03-14 21:55:44
Tai galiausiai čia eilėraštis, dainelė, lyrika konkursui, pajuokavimas ar kas? Iš autoriaus pristatymų susidaro įspūdis, kad jis pats nežino ką ir kam parašęs. Tekste daug nemotyvuotų dalykų (nuo jau minėtų skaitmenų iki raganos burtų ir neaišku kokių vargų ir lubų). Tekstui stinga savotiškų "klijų", nes dabar atrodo - "ėjau ėjau, valgiau sriubą, ėjau ėjau". Tekstas tarsi sulipdytas taškant viską kas ant liežuvio galo ir dėl to susidaro rašymo tik dėl rašymo įspūdis.
Nežinau kiek tai gali būti linksmas pajuokavimas ar dainelė, tačiau aš nematau čia nei viena, nei kita. Rimuota, bet kas iš to. Šiuo atveju prasčiausi Erlicko tekstai daug rimčiau atrodo.
Anonimas
Sukurta: 2012-03-14 20:47:18
puiki ritmika. Ir: Iš tikrųjų... Einu tik tai tiesiai,
Nors į dangų – ne priekin žiūriu
O kaip kitaip:)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-03-14 20:44:21
Labai labai.. ir tie užburiantys devynetai :))
Anonimas
Sukurta: 2012-03-14 19:57:08
burtai, burtai ... )
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-03-14 15:57:53
na, spjauti ant lubų reiškia ant savęs,bet kam to reikia?
Gerbiu, mėgstu šį autorių, bet šįkatr kūrinėlis neprilipo...
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-14 15:47:04
Man patinka eilėraštis, nors tu ką!
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-14 15:35:22
laikas matyt Eglės žalčių karalienės kurpių matu matuojamas,
tik nesuprtau prie ko pavadinimas :)
Anonimas
Sukurta: 2012-03-14 13:10:00
menki tie tavo burtai, žinok, kažkokie per daug atskiesti. o spjaudytis ne tik nemandagu, bet šiuo atveju gali blogai baigtis. taip pat nelabai aišku, ką reiškia devynios savaitės ir devyni metai, tiksliau, aišku tiek, kad parašyto dėl parašymo. septinta aštunta eilutės - be ryšio, panašiai skambėtų - aš liūdnas, nes kiti linksmi. nežinau, bandyk gal prozą, spėju, elių žurnaliukų redaktoriui ji turėtų žymiai lengviau pasiduoti. kol kas į vienus vartus. tiek žinių.
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2012-03-14 12:09:10
Graži saviironija :)