Atvargau aš devynias savaites,
O galbūt net devynis metus...
Devyni – šitą skaičių suskaitė
Sena ragana maro metu.

Kai varlės pakramsnojusi kaulus
Bei pasmilkiusi drignių lapus,
Ji pasakė – paliksi tu kiauras,
Nes pilni tik aplinkui tebus.

Pildės raganos žodžiai – juk burtai...
Prakaitavo man nuolat kulnai –
Jei einu – visi stebis – na, kur tu?
Jei sustoju – ką veiksi tenai?

Ir devynias savaites atvargęs,
O galbūt net devynis metus,
Nusispjoviau ant lubų, nes gal gi
Nunešiojau prakeiktus batus?

Iš tikrųjų... Einu tik tai tiesiai,
Nors į dangų – ne priekin žiūriu.
Tik girdžiu dantim senė kaip griežia,
Nes... dabar eilėmis aš buriu.