Ir vėl kaip tąkart. Tau nepasakiau...
Jau iškalbėjom viską — tuščias indas.
Kam kaitint aistrą? Tęst ilgiau?
Juk viską, ką turėjom — išdalinta.
Prabėgęs džiaugsmas virpina šaknis
Ir per minčių nuogumą tiesos kalas
Į baltą lapą. Kas nors užrašys —
Apdegusi aistra nuo šalčio bąla.
Ant aukuro nuodėguly juodam
Dar žybsi menkos kibirkštėlės.
Nešauksiu „Pasilik“ vien tiktai tam,
Kad žvelgčiau į tave akis pakėlus.
spika
2012-03-09 09:25:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-03-09 21:36:10
Išgyventa, jautru ir gyvenimiška.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-03-09 20:48:53
Jautru.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-09 17:27:28
Karilei. Nesupratau, ką taisyti.Kirčiavimą patikrinau, skiemenų skaičius atitinka, nerimuojamos tos pačios kalbos žodžiai.Tokiu atveju nurodykit konkrečiai kas negerai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-03-09 17:19:26
Antro posmo ritmiką reikia taisyt
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-09 13:20:06
Oi, dievo karvelius, o kaip su vištelėmis? Neįsižeiskit, juokauju. Nuoširdžiai nuskambėjo, net labai jausmingai.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-09 10:59:39
Paauklėjai tuos dievo karvelius. Gerai
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2012-03-09 10:30:34
Tau nepasakiau - tai klaidą padariau...
Ir kas gražiau galėtų nupiešti tokią situaciją?
Nusirašiau. Ačiū.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-03-09 10:09:18
Nepasakyta, todėl giliai išdeginta širdy.