. Buvai man artimiausias,
Brangiausias iš tiesų,
Dabar esi toliausiai
Nuo savo artimų...
Nebeateisi niekad
Tuo pamiškės taku.
Tik pėdsakai išlieka
Man atminty, baugu.
Suprasdavai iš žvildsnio
Mane kaip niekas kitas tu.
Regiu kiekvieną žingsnį
Ant žemės tos takų.
Ir linksmas tavo veidas
Visad su šypsena,
Ir tos nutolę dainos...
Palikot jūs mane.
Kas beišties man ranką,
Pagalbos ranką tvirtą.
Kas beateis į talką
Tuo miško labirintu?
Vis bėgdavai ir bėgdavai
Tuo miško takeliu.
Ateidavai skubėdamas
Su sauja žemuogių.
Regiu dabar sapnuose
Apsirengusį baltai.
Tebeošia tas uosis,
Kurį tu palikai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-03-09 17:17:34
Formą tokiam tekstui rinkitės sudėtingesnę.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-09 13:57:50
Kaip lietau, pastabos vietoj ir laiku :) ir šiaip, jei norite rašyti, tai pasistenkit mažiau trafaretinių frazių naudoti. Įsikalusykit į save, stenkitės susipažinti su gera kūryba. Tačiau iš jos mokykitės ir semkitės įvpėpimo, bet nekopijuokit.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-09 13:27:22
Svarbu šiuo atveju pats noras ir jausmas, o ne forma ar išpildymas, nes tai dedikacija. Ir visgi duosiu nuoširdų patarimą; 1. Venkite naudoti daug įvardžių, 2. Pareguliuokite rimą ir ritmą, tai nėra lengva, bet pasiskaitykite internete, ten gana smulkiai viskas išdėstyta. 3. Rašant tokio tipo eiles nebūtina daug, gali būti ir mažai arba jei norite daug, tuomet ilginkite strofas, grubiai tariant, geriau į plotį, o ne į ilgį. Tada jos skamba lyriškiau. Aišku, tai irgi nėra būtina, bet tokiems eilėraščiams aš taip daryti rekomenduočiau. Nesupykit, kad kišuosi, kur manęs neprašo.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-09 12:06:33
žemuogių - kirčiuojamas pirmas skiemuo.