.                           Buvai man artimiausias,
                            Brangiausias iš tiesų,
                            Dabar esi toliausiai
                            Nuo savo artimų...


                            Nebeateisi niekad
                            Tuo pamiškės taku.
                            Tik pėdsakai išlieka
                            Man atminty, baugu.


                            Suprasdavai iš žvildsnio
                            Mane kaip niekas kitas tu.
                            Regiu kiekvieną žingsnį
                            Ant žemės tos takų.


                             Ir linksmas tavo veidas
                             Visad su šypsena,
                             Ir tos nutolę dainos...
                             Palikot jūs mane.


                             Kas beišties man ranką,
                             Pagalbos ranką tvirtą.
                             Kas beateis į talką
                             Tuo miško labirintu?


                             Vis bėgdavai ir bėgdavai
                             Tuo miško takeliu.
                             Ateidavai skubėdamas
                             Su sauja žemuogių.


                              Regiu dabar sapnuose
                              Apsirengusį baltai.
                              Tebeošia tas uosis,
                              Kurį tu palikai...