Santrauka:
Bet žinau, buvai atėjęs...
Miegojau…
Bet žinau,
Buvai atėjęs,
Nes nurinkta rasa
Nuo Paukščių Tako…
Nes rūkas,
Mano patalą užliejęs,
Virpėjo
Pilnas pilnas
Liepų kvapo…
Kai pabudau,
Net paukščiai nečiulbėjo –
Nuščiuvę
Baiminos nutraukti
Tirštą tylą,
Kurioj iš lėto
Skleidėsi pasaulis,
Pritvinkęs
Vien bežodžio veiksmo –
Myliu…
Miegojau..
Bet žinau,
Buvai atėjęs,
Nes mano lūpos
Nuo rasos sušlapo
Ir, rodos, kas per sielą
Nušlamėjo,
Kai yriausi į krantą
Kito sapno…
2006 07 06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2006-07-07 18:18:34
Patiko mintis, tik truputį užkliuvo kompozicija. Čia vis mane mokė, kad reikia laikytis panašaus eilučių ilgio lyginant stulpelius, bet čia toks niekis, kad net pati nesilaikau tų taisyklių :). Dar vienas dalykas užkliuvo: "Myliu..." Šis žodis iškart eilėraštį nukreipė banalumo link. Žinau, kad sunku be to žodžio, žinau, kad dar sunkiau jį pakeisti kokiu kitu, bet labai sveikinčiau žmogų, kuris apie meilę parašytų be šito žodžio. Čia jau mūsų kartos problema, mano nuomone. Sėkmės toliau rašant!