Miegojau…
Bet žinau,
Buvai atėjęs,
Nes nurinkta rasa
Nuo Paukščių Tako…

Nes rūkas,
Mano patalą užliejęs,
Virpėjo
Pilnas pilnas
Liepų kvapo…

Kai pabudau,
Net paukščiai nečiulbėjo –
Nuščiuvę
Baiminos nutraukti
Tirštą tylą,

Kurioj iš lėto
Skleidėsi pasaulis,
Pritvinkęs
Vien bežodžio veiksmo –
Myliu…

Miegojau..
Bet žinau,
Buvai atėjęs,
Nes mano lūpos
Nuo rasos sušlapo

Ir, rodos, kas per sielą
Nušlamėjo,
Kai yriausi į krantą
Kito sapno…

2006 07 06