Leido brangios prabėgę minutės
Paskardenti mums girių aidais,
Ar prigludus tiesiog pabūti,
Bet tai vyko kadais.
Baltas šilkas apklodavo gamtą,
Žalios puošmenos suko ratu.
Iš aukštybių mirksnį nulemtą
Greit praskriejom kartu.
Per ilgai keistos vizijos trunka,
Kad matai tiktai tujų šaknis...
Susikaupę ūkanos sunkios
Vis dar skruostus ganys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2012-03-07 20:28:00
Čia ir ten jungia lyrinė nostalgija.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-07 16:59:48
Geras kūrinys, sklandus, labiausiai įstrigo dvi priešpaskutinės strofos.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-07 14:39:55
Man kliūva eilėdara, nevienodas skiemenų skaičius 4-ose eilutėse(Nes rimuojama 1 su 3 ir 2 su 4 eilutėmis, kaip aš suprantu)
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-07 13:45:09
Paskutinė eilutė sutrumpėjusi.
Pridėt kokį žodeliuką tiktų. Pvz.: Tavo juoką skruostuos ganys.
Ir panašiai.