Leido brangios prabėgę minutės
Paskardenti mums girių aidais,
Ar prigludus tiesiog pabūti,
Bet tai vyko kadais.

Baltas šilkas apklodavo gamtą,
Žalios puošmenos suko ratu.
Iš aukštybių mirksnį nulemtą
Greit praskriejom kartu.

Per ilgai keistos vizijos trunka,
Kad matai tiktai tujų šaknis...
Susikaupę ūkanos sunkios
Vis dar skruostus ganys.