žmonės sakydavo
- - - - - eik, v a i k e l i,
eik- - - - - - - -
ant molberto nebaigtas tavo paveikslas.
o tu žiopsai, lazdyno lazda smakrą parėmęs,
laukdamas dar neužmegzto dieglio po krūtine,
tik gudobelė sunokintus vaisius prie savęs glausto,
lyg raudonų boružėlių bučiniai jai ant skruosto.
o gal degei, degei taip, kad net beveik numiręs
lavonėliu guli metalinėje saldainių dėžutėje,
vis ieškodamas briaunos jai atverti,
šalia, įšalusiais vyzdžiais, vaikelio paveikslas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-15 23:52:35
oba;)*sveikinu
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-03-08 14:34:36
Pirma strofa, lyg paveikslo rėmas - toliau labai sodriai užpildytas.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-03-07 16:18:51
Na šis labai patiko. Tokie netikėti įvaizdžiai ir sugretinimai. Ir tas autorės stilius: kuklus, bet turtingas, lengvas, ramus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-03-07 09:53:31
aštriabraunis...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-06 23:59:01
Belieka pritarti Antanui.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-03-06 23:37:47
labai stipru, tobula. žaviuosi!
Anonimas
Sukurta: 2012-03-06 23:09:30
jautru
Vartotojas (-a): voverux
Sukurta: 2012-03-06 23:07:49
oho! Sužavėjo nedovanotinai :) gražu