žmonės sakydavo
- - - - - eik, v a i k e l i,
                                           eik- - - - - - - -
ant molberto nebaigtas tavo paveikslas.

o tu žiopsai, lazdyno lazda smakrą parėmęs,
laukdamas dar neužmegzto dieglio po krūtine,
tik gudobelė sunokintus vaisius prie savęs glausto,
lyg raudonų boružėlių bučiniai jai ant skruosto.

o gal degei, degei taip, kad net beveik numiręs
lavonėliu guli metalinėje saldainių dėžutėje,
vis ieškodamas briaunos jai atverti,
šalia, įšalusiais vyzdžiais, vaikelio paveikslas.