Mes dvi dievybės – moteris ir vyras,
Plataus pasaulio viename taške.
Šaukiu atgijusiais laukais pražydus,
Žalia žole glaudžiuosi prie tavęs.
Tokie skirtingi ir tokie panašūs...
Kaip vieno vaisiaus pusės lygios dvi.
Mums, Dieve duok, to ryšio neprarasti,
Savęs aš ieškau, tu save – many...
Nereikia žodžių. Tegul žvilgsniai šneka,
Lyg aidas iš gelmės – srovės daina.
Mūs obelis, rūkų purslais aptaškius,
Vėl barsto žemę gyvastim balta.
Tai mūsų džiaugsmas, mūs darytos klaidos...
Nuguls, ištirps su prieblandos vėsa.
Vėl giedras bus dangus. Jau takas leidžias.
Po vieną eisime. Žinau. Deja...
spika
2012-03-06 17:09:21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-03-07 14:36:02
Geras. Pasiimu.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-03-06 23:51:59
Gražus požiūris į skirtingų lyčių tarpusavio santykius, tokie jie ir privalo būti. Šviesiu santūriu grauduliu suskamba pabaiga, kuriai lemta tyliai ištirpti ,,su prieblandos vėsa". Malonu buvo skaityti.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-03-06 23:14:53
Gražios eilės, gilios ir su labai rimta pabaiga...
Anonimas
Sukurta: 2012-03-06 22:09:10
Gražus, klasikinis eilėraštis su lyrišku dvelksmu kaip klasikinis valsas )
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-03-06 21:01:43
Kaip vieno vaisiaus pusės lygios dvi.
- - -
Vėl giedras bus dangus. Jau takas leidžias.
Išties. Ar linksma, ar liūdna poezija yra poezija...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-03-06 20:27:38
liūdna, kai...deja...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-06 19:40:27
Na, va, pabaiga liūdna :( Bet tokiu atveju iš tiesų nepaderinsi. Būna tik reti sutapimai ;)