Mes dvi dievybės – moteris ir vyras,
Plataus pasaulio viename taške.
Šaukiu atgijusiais laukais pražydus,
Žalia žole glaudžiuosi prie tavęs.

Tokie skirtingi ir tokie panašūs...
Kaip vieno vaisiaus pusės lygios dvi.
Mums, Dieve duok, to ryšio neprarasti,
Savęs aš ieškau, tu save – many...

Nereikia žodžių. Tegul žvilgsniai šneka,
Lyg aidas iš gelmės – srovės daina.
Mūs obelis, rūkų purslais aptaškius,
Vėl barsto žemę gyvastim balta.

Tai mūsų džiaugsmas, mūs darytos klaidos...
Nuguls, ištirps su prieblandos vėsa.
Vėl giedras bus dangus. Jau takas leidžias.
Po vieną eisime. Žinau. Deja...