Rytas pavasarį

.                            Koks gražus ankstyvas rytas,
                             Kai saulutė pateka aukštai.
                             O jau kvapas, kvapas šitas,
                             Rods, kvėpuotum juoju amžinai.


                             Ten miške girdėt paukštelių dainos,
                             O virš pievų rūkas kyla jau antai.
                             Ir spalvų gražumas: vien tik mainos mainos,
                             Akyse net raibsta – kiek tik užmatai.


                              Gali bėgti basas per rasotą žolę,
                              Džiūgaut, šūkaut, klykaut ir dainuot.
                              Nematys juk niekas, tik laukai nutolę,
                              Neišgirs juk niekas, gali sau meluot...
Miškų dukra

2012-03-06 08:46:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2012-03-07 10:13:46

nesumeluotas mėgavimasis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2012-03-06 16:26:55

jei autorei 10 metų - tada darbas neblogas
bet šiaip prastokaaaaa

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-03-06 14:58:36

Klykaut miške galima. Ir dar kaip, jei nori prašaukti ošiančius medžius.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2012-03-06 14:22:00

Miškų dukros eilėraštis apie gamtą.
Trečias posmas kiek silpnesnis. Antroji eilutė ypač.
Sakoma nešūkauk miške. Klykauti taip pat nederėtų.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2012-03-06 10:07:34

O kam meluot sau?