. Koks gražus ankstyvas rytas,
Kai saulutė pateka aukštai.
O jau kvapas, kvapas šitas,
Rods, kvėpuotum juoju amžinai.
Ten miške girdėt paukštelių dainos,
O virš pievų rūkas kyla jau antai.
Ir spalvų gražumas: vien tik mainos mainos,
Akyse net raibsta – kiek tik užmatai.
Gali bėgti basas per rasotą žolę,
Džiūgaut, šūkaut, klykaut ir dainuot.
Nematys juk niekas, tik laukai nutolę,
Neišgirs juk niekas, gali sau meluot...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-03-07 10:13:46
nesumeluotas mėgavimasis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-03-06 16:26:55
jei autorei 10 metų - tada darbas neblogas
bet šiaip prastokaaaaa
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-06 14:58:36
Klykaut miške galima. Ir dar kaip, jei nori prašaukti ošiančius medžius.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-06 14:22:00
Miškų dukros eilėraštis apie gamtą.
Trečias posmas kiek silpnesnis. Antroji eilutė ypač.
Sakoma nešūkauk miške. Klykauti taip pat nederėtų.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-03-06 10:07:34
O kam meluot sau?