Rytas pavasarį
. Koks gražus ankstyvas rytas,
Kai saulutė pateka aukštai.
O jau kvapas, kvapas šitas,
Rods, kvėpuotum juoju amžinai.
Ten miške girdėt paukštelių dainos,
O virš pievų rūkas kyla jau antai.
Ir spalvų gražumas: vien tik mainos mainos,
Akyse net raibsta – kiek tik užmatai.
Gali bėgti basas per rasotą žolę,
Džiūgaut, šūkaut, klykaut ir dainuot.
Nematys juk niekas, tik laukai nutolę,
Neišgirs juk niekas, gali sau meluot...