Ledu karūnuotas upokšnis
Išsprogo šviežia žydruma.
Esi mane kerintis pokštas,
Juoku tu nutvilkai mane.
Jaunasis, besnaudžiantis ūpas,
Jau skleidžia žaliąsias bures.
Padus man kutens jauduliukas,
Kai žodžiai tavieji pribręs.
Mes plauksim juokais apsirėdę,
Upokšnis į taktą gurgės,
Dalinsimės džiaugsmą ir gėdą,
Kol derliaus pjūtis prasidės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-06 18:42:37
toks pavasariškai smagus
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-03-06 16:51:56
Bet juk tai EILĖRAŠTIS, Barabai :) Jis ir TURI BŪTI RIMUOTAS :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-03-06 16:25:52
ech, kaip man nepatinka tokie rimavimai...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-03-06 15:26:49
Labai gražiai surimuotas, man patinka tokie posmai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-06 14:55:50
Švelnus, smagus. Man priimtinas, rašau panašiame stiliuje.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-06 09:42:21
Gal paversti gėdą---> gėlą. Būtų solidžiau. Nes sakome būsime kartu varge ir džiaugsme.
Anonimas
Sukurta: 2012-03-06 09:21:53
nugurgėjo, nuvilnijo... pavasariškai ir švelniai
Vartotojas (-a): Miškų dukra
Sukurta: 2012-03-06 08:48:18
paslaptingas,geras