Ledu karūnuotas upokšnis
Išsprogo šviežia žydruma.
Esi mane kerintis pokštas,
Juoku tu nutvilkai mane.

Jaunasis, besnaudžiantis ūpas,
Jau skleidžia žaliąsias bures.
Padus man kutens jauduliukas,
Kai žodžiai tavieji pribręs.

Mes plauksim juokais apsirėdę,
Upokšnis į taktą gurgės,
Dalinsimės džiaugsmą ir gėdą,
Kol derliaus pjūtis prasidės.