Jie tuoksis, šaudysis, išeis iš proto,
Statys namus, paskui karštai mylėsis,
Jie gers ir keiksis, jos paliks kuprotos
Į kitą pusę ir apeis pelėsiais
Ant jų palangių kambarinės gėlės,
Jie visada pareis namo prieš auštant,
Siūbuos ant durų pasagėlės,
O jos rypuos. Ir prirakintas
Prie stulpo dviratis papurtys galvą.
Jie sens ir pliks. Jos tuks, bet dar bus gražios.
Kas vieną dieną pirmas guls po kalnu
Prieš užsimerkdamas nebyliai šyptels – ačiū.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-03-27 17:08:48
Gražiai žaisminga... Buvo malonu skaityt. Įdomus, savitas suvokimas. Sėkmės.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-03-06 16:22:17
Ir vis tik tas ačiū čia labai gražus:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-05 22:18:56
man kiek užkliuvo...kas kiekvieną dieną...kažkaip neskamba
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-05 19:08:42
man pasirodė kažkiek skaudus, bet galiausiai su optimizmo gaidele. Ne todėl, kad gulsis po kalnu, o dėl to ačiū.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-03-05 13:49:45
Gyvenimo abėcėlė, kurios mokomės kiekvienas, bet dažnai pamirštame.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-03-05 10:12:23
Dviprasmiškas...