Jie tuoksis, šaudysis, išeis iš proto,
Statys namus, paskui karštai mylėsis,
Jie gers ir keiksis, jos paliks kuprotos
Į kitą pusę ir apeis pelėsiais

Ant jų palangių kambarinės gėlės,
Jie visada pareis namo prieš auštant,
Siūbuos ant durų pasagėlės,
O jos rypuos. Ir prirakintas

Prie stulpo dviratis papurtys galvą.
Jie sens ir pliks. Jos tuks, bet dar bus gražios.
Kas vieną dieną pirmas guls po kalnu
Prieš užsimerkdamas nebyliai šyptels – ačiū.