Kai pilnatis kaip obuolys sunoksta
Ir nebyliai tarp debesų pakyla,
Vidurnaktį aš nesudėsiu bluosto,
Nes tik tokiu metu jausmai prabyla.
Pražysta pievoje ramunės baltos,
Jos kaip vaiduokliai šypsos tamsoje.
Man neramu, vienatvės kojos šaltos
Tipena tolumoj vienumoje.
Tiktai dvasia ryžtingai nusiteikus -
Ieškos ji naktyje naujos pradžios,
Manęs ramybė vis dar nenuteisus
Ir neatėmus sakinių valdžios.
Burtažodį ištarsiu aš nedrąsiai
Ir pilnaties akivaruos paskęsiu...
Liepa
2012-03-05 08:21:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-05 22:12:48
Pas kiekvieną vis kitoks burtažodis, bet jis veikia.O tai svarbiausia...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-03-05 21:41:33
Tikra pilnaties nemiga.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-05 19:05:15
Gerai. Tik ko tos kojos šaltos? ;)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-03-05 12:19:36
Geras,jautriai sukurpta,tik nepatiko,,tipena tolumoj vienumoje.Kažkaip kitaip reikėtu,gal -toli vienumoj ar pan.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-03-05 12:10:01
semema, kad man burtažodis taip tiko šiame eilėraštyje :)
Pastebėjau, kad vykstant konkursui, šis žodis tapo dažnai vartojamas daugelio autorių ir nekonkursiniuose kūriniuose.
Anonimas
Sukurta: 2012-03-05 11:23:27
Jautri lyrika, moteriškai įtaigus...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-05 11:16:31
Burta žodžiai darosi kiek pabodę...