Zuikiai tiktai šienu kramta,
Geria - vandenėli šventu…
Mės išbudavosim būstu                            
I parūpinsim kapūstų.

Būk valyvas tavy prašam,                            
Nat ailes, Zuikeli, rašam,
Gausi žiemu sausa šiena,                  
A užgerti šilta piena.                  

Linksmas i žvalus striksėsi,
Šypsenos mum negail'ėsi,                      
Kap pamatam tavu lūpų        
Ji visiem mum kelia ūpu.

Jei pritruktum gi kapūstu,
Morkas a sugriutu būstas,
Kad kiškučiai kų tik gimi
Nesušaltų – duok mum žini.

Mylim mės tavi be gala,
Visku  nešim tau nuk stala,
A dabar pusnij pašoki
Ilgaausių šleivu šokį.