Nuolaidnus prašimas
Zuikiai tiktai šienu kramta,
Geria - vandenėli šventu…
Mės išbudavosim būstu
I parūpinsim kapūstų.
Būk valyvas tavy prašam,
Nat ailes, Zuikeli, rašam,
Gausi žiemu sausa šiena,
A užgerti šilta piena.
Linksmas i žvalus striksėsi,
Šypsenos mum negail'ėsi,
Kap pamatam tavu lūpų
Ji visiem mum kelia ūpu.
Jei pritruktum gi kapūstu,
Morkas a sugriutu būstas,
Kad kiškučiai kų tik gimi
Nesušaltų – duok mum žini.
Mylim mės tavi be gala,
Visku nešim tau nuk stala,
A dabar pusnij pašoki
Ilgaausių šleivu šokį.